Mylimojo Akis – Personalizuotos Segės Jam ir Jai

Aprašymas

Stilingi Europos aristokratai dažnai nešiojo miniatiūrinius portretus, vaizduojančius savo sutuoktinį ar meilužį. Kadangi miniatiūra atskleidė tik akį, meilužiai dovanojo šias romantiškas atminimo dovanėles vienas kitam, taip išlaikydami savo asmenybę paslaptyje. Meilužio akių miniatiūros reikšmingos ir koduotos. Skirtingų tipų žvilgsniai perteikė skirtingas emocijas ir žinutes – geismą, meilę, atsidavimą, ilgesį. Kiekviena miniatiūra jos turėtojui brangi ir nepaprastai intymi. Dėvėti meilužio akį buvo pareiškimas, kad žmogus turi romaną. Paprastai portretai buvo piešiami ant dramblio kaulo, dedami į gerai matomus daiktus: medalionus, žiedus, seges. Teigiama, kad meilužio akių mados tendenciją įkvėpė maištingas Velso princas (kuris galiausiai tapo karaliumi George’u IV). 1780-aisiais princas užmezgė skandalingą romaną su dukart našle katalike Maria Fitzherbert ir viename iš piršimosi laiškų, atsiuntęs jai tikros meilės ženklą: miniatiūrinį savo akies portretą. Tai buvo laikas prieš fotografavimą, kai žmonės labai norėjo vienas kitam dovanoti savo portretus, bei dalinius savęs atvaizdus. Mylimųjų akių miniatiūros buvo skirtos priartinti mylimojo viziją. Rankoje telpantį artimojo portretą bučiuodavo, prispausdavo prie krūtinės, kalbėdavosi su juo.

Mylimųjų akys įgavo kitokią reikšmę valdant karalienei Viktorijai (1819 – 1901). Tai buvo nebe neteisėtos romantikos simbolis, bet meilės objektas. Karalienė Viktorija užsakė šias savo vaikų, draugų ir giminaičių akių miniatiūras, o aristokratiška visuomenė mėgdžiojo monarcho pavyzdį. Mylimųjų akį įrėminantys brangakmeniai taip pat turėjo simbolinę reikšmę. Granatai reiškė draugystę; perlai vaizdavo ašaras, tyrumą ar nuolankumą; koralas atbaidė Blogio akį.. Akių segės, atkeliavusios iš Viktorijos laikų buvo sentimentalios, o taip pat nešiotos kaip gedulo kūriniai siekiant atminti savo artimuosius.

„Mylimojo akis“ yra istorinė išnaša, kurios nepamatysite vietinėje juvelyrikos parduotuvėje. Šie papuošalai yra personalizuoti (kuriami tik individualiu užsakymu), tad tampa ilgalaike jūsų asmenine atminimo dalimi greitai besikeičiančiame pasaulyje, bet ir grąžina į praeitų amžių kultūrą, romantizmo epochą, kada mylėti buvo svarbiau nei gyventi, o numirti nebaisu, jei mylėta…

Ši mada neaplenkė ir Lietuvos. Vienas iš baronų Von der Roppų tokią miniatiūrą buvo gavęs iš Prancūzijoje gyvenusios savo širdies damos. Deja, jos taip ir nevedė, nes tėvo palieptas grįžo į Lietuvą, bet gražuolės mylintis žvilgsnis visam laikui pasiliko su juo…