Išskirtinis Sieninis Šviestuvas ar Durų Ornamentas Grėsmingasis Drakonas

Aprašymas

Išskirtinis Sieninis Šviestuvas ar Durų Ornamentas Grėsmingasis Drakonas

Seniausi šviestuvai – trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų atsiradę fakelai. Senovės Egipte naudotos aliejinės lempos – viršuje išskobtos kolonos su įstatytu indu. 6 a. pr. Kr. senovės Graikijoje susiklostė klasikinės formos lempa – apskritas indas su pritvirtintu dangteliu, nosele dūmams išeiti, ąselėmis ir lankeliu pakabinti; jis darytas iš molio, dengtas laku. Senovės Romoje lempos lietos iš bronzos, puoštos reljefais, skulptūrinėmis detalėmis. Puošnūs metaliniai šviestuvai plito Bizantijoje. Viduramžiais auksuotos bronzos, kalstyto vario, kaltos geležies šviestuvai dekoruoti emalio tapyba, brangakmeniais, susipynusiomis žmonių ir žvėrių figūromis, chimeromis; paplito bažnytinėms apeigoms skirtos apšvietimo priemonės. Nuo 17 a. kurti šviestuvai iš kalnų krištolo, stiklo, fajanso, nuo 18 a. – iš porceliano, alavo, spalvoto Venecijos stiklo. Vėliau atsirado žibalinės lempos su stiklu ir plokščia arba cilindriška dagtimi, dujiniai žibintai. 20 a. įsitvirtino elektriniai šviestuvai.

Išskirtinis Sieninis Šviestuvas

Seniausias pastatomas šviestuvas – senovės Graikijoje ir Romoje naudotas vadinamasis trikojis (statytas ant žemės, į jį buvo dedamas indas su degiu skysčiu). 7–6 a. etruskų kultūroje susiklostė (vėliau paplito senovės Romoje) kandeliabras – stovo formos šviestuvas su išsišakojimais žvakėms arba lempoms. 17 a. antroje pusėje pradėtas naudoti kandeliabras su daug šakų ir peršviečiamais pakabučiais, vadinamasis žirandolis. Kandeliabras su šviesos šaltinį dengiančiu gaubtu – toršeras – atsirado Prancūzijoje 17 a. pabaigoje. Seniausi žinomi kabinamieji šviestuvai – senovės Graikijos lampados (lampionai) – ovalios formos indai su skysčiu (aliejumi, taukais), tvirtinti prie lubų. Bizantijoje atsirado karūnos, laivo pavidalo kabinamieji šviestuvai iš piramidiškai sukonstruotų metalinių lankų ir diskų. 11–13 a. paplito karūninis sietynas – palubėje kabinamas šviestuvas, sudarytas iš 1 ar kelių žiedų, prie kurių tvirtinti lizdai žvakėms arba degių riebalų indeliams. 15 a. Flandrijoje, Šiaurės Vokietijoje, Skandinavijoje įsivyravo korpusinis sietynas iš apvalių ir šakotų detalių, montuojamų aplink prie lubų pritvirtintą vertikalų strypą; Flandrijoje, Vokietijoje buvo populiarūs sietynai iš ragų. 17 a. susiklostė puošnus daugiašakis sietynas, sudarytas iš masyvaus metalinio karkaso ir daugybės stiklo, krištolo pakabučių. Prie sienos tvirtinami (šoniniai) šviestuvai atsirado senovės Graikijoje, naudoti viduramžiais. 17 a. susiklostė sieninio šviestuvo tipas bra, sukuriantis intymų apšvietimą; buvo itin populiarus 18–19 amžiuje.

Gražina Gurnevičiūtė, MELC, vle.lt

Išskirtinis Sieninis Šviestuvas